Eskola ne’e hahú ativu prosesu aprendizajen iha tinan 1993 to’o 1999, tempu okupasaun Indonézia ho naran Sekolah Menengah Atas Negeri 1 Liquisa (SMA Negeri 1 Liquisa) ho Directur Eskola mak Sr. Drs. Sirilus Nahak no eskola ne’e ho ninia edifísiu no fasilidade ne’ebé kompletu, maibé tamba situasaun polítika iha dia 30 de Agostu tinan 1999 rezultadu husi referendum indika katak husi pro kemerdekaan hetan vitória no pro otonomi ka milisia Besi Merah Putih ne’ebé forma husi militár Indonézia hahú estraga ba edifísiu hotu-hotu inklui eskola refere.
Iha tinan 2000 fulan Agosto eskola ne’e hahú funsiona fali ho naran Escola Secundária Geral No.01 Liquiҫá ho MOTO Hu iso Lara Iso(signifika : Fuan ida Laran ida), ho objetivu ida de’it mezmu kondisaun ne’ebé la sufisiente, fasilidade mak hanesan Livru, Kuadru, jís, Kadeira Meja la iha maibé hahú daudaun tau prioridade ba setór Edukasaun hodi hahú hala’o prosesu aprendizajen iha tempu ne’ebá.
Kronolojia mudansa ba mandatu eskola mak hanesan tuir mai :
- Tinan 2000 – 2006 Lidera husi Sr. Aquelino Soares Gonçalves, SPG
- Tinan 2006 – 2010 Lidera husi Sr. Domingos da.C dos Santos, L.cg
- Tinan 2010 – 2012 Lidera husi Sr. Afonso da Silva.B.Ed
- Tinan 2012 – 2016 Lidera husi Sr, Calos da Cruz S.Phil
- Tinan 2016 – 2022 Lidera husi Sr. António Oliveira Nunes B.Ed
- Tinan 2022 – 2024 Lidera husi Sr. Januario dos Santos Barreto, SP.
- Tinan 2024 Lidera husi Sr. Domingos Ramos, L.Ed
No. Sala de Aula iha 12, No. Edifísiu 1, No. Sala de Professor 1, No. de Latarinas 3,No. Sala de Professor 1, kompostu husi rekordasaun ne’ebé Indonézia husik hela no utiliza hela to’o agora mezmu kondisaun balun ladún di’ak ona maibé prontu ida ne’e mak kondisaun.
Desde eskola ne’e hahú aprendizajen to’o agora seidauk hetan aumenta sala de aula ou reparasaun ruma husi parte governu no dala ida de’it hetan apoiu reparasaun ba pinta,foru no instalasaun ba latarinas husi Forsa Marineiru Amerikanu Sira nomós iha programa husi Water Aid halo konstrusaun tanki bee moos ida. Iha tinan 2018 ne’e eskola mós hetan apoiu husi inan aman estudante nian ne’ebé konsege halo konstrusaun moru ka lutu ba eskola.
Maka ne’e de’it istória badak kona- ba Escola Secundaria Geral Liquiҫá nian, ami fiar katak lee nain sira iha hanoin di’ak balun hodi kompleta di’ak liu tan iha Futuru.
Kondisaun Jeografia Ensino Secundario Geral Público de Liquiҫá 2007 – 2024
Eskola ne’e lokaliza iha Aldeia Leopa, Suco Dato, Posto Administrativo de Liquiҫá, Municipio de Liquiҫá, ho nia medida 25.700M2
Fasilidade sira iha Ensino Secundário Geral Público de Liquiҫá
Fasilidade sira hanesan fatór ne’ebé bele suporta prosesu aprendizajen iha eskola, liu – liu serve hanesan fatin atu fó orientasaun ba alin sira oinsá prepara didi’ak sira nia estudu ba futuru. Fasilidade sira iha Escola Secundaria Geral Público Liquiҫá bele haree iha tabela tuir mai:
Tabela 02. Lista Fasilidade sira iha Ensino Secundario Geral Público de Liquiҫá
|
No |
Fasilidades/Inventaris |
Total |
|
1. |
Nú.Edifisiu Eskola |
8 |
|
2. |
Nú. Sala de Aula |
12 |
|
3. |
Nú. Sala de professores |
1 |
|
4. |
Nú. Latarinas |
3 |
|
5. |
Nú. Sala de Diretor Eskola |
1 |
|
6. |
Nú. Karteiras |
437 |
|
7. |
Nú. Mesa Aluno |
656 |
|
8. |
Nú. Kadeira Aluno |
656 |
|
9. |
Nú. Kadeira Professores |
76 |
|
10. |
Nú.Mesa Professores |
41 |
|
11. |
Nú.Latarinas Aluno |
2 |
|
12. |
Nú.Komputadores Admistrasaun Eskolar |
3 |
|
13. |
Nú. Komputadores Sala Informatika |
17 |
|
14. |
Nú. Unidade de UPS |
18 |
|
15. |
Nú. Unidade da Projetora |
3 |
|
16. |
Nú. Unidade de Kopiadora |
1 |
|
17. |
Nú. Unidade de Inpressora |
1 |